- čiūlėti
- čiūlė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr. 1. minkyti, gniaužyti: Kam tu tešlą čiūlė́ji be reikalo? Dglš. | Kam tu čiūlė́ji tuos katinus, jiems gi negerai Dglš. 2. ilgai kramtyti, vatuloti: Čiūlė́ji kap bobulė duoną Dglš. Pasenęs arklys sausų dobilų negali sukramtyt – čiūlė́ja čiūlė́ja ir vis alkanas Dglš. 3. refl. ilgą laiką vargti su skauduliu: Kokius tris mėnesius čiūlė́jaus su pirštu Švnč. \ čiūlėti; iščiūlėti; sučiūlėti
Dictionary of the Lithuanian Language.